Straipsniai

_______________________________________________________________

APIE VAROZĘ PAPRASTAI

Ši liga ir toliau tebelieka viena iš didžiausių bitininkystės problemų. Pasistengsiu paaiškinti kaip yra su ta problema šiuo metu Lietuvoje ir paprastai išdėstyti dėl ko, kas ir kaip. Remiuosi stebėjimais savame bityne bei kitų Lietuvos bičiulių pateikta informacija šiuo klausimu. Deja, dar nėra tokių priemonių, kurių pagalba visiškai galima būtų išnaikinti šiuos parazitus ir kuo toliau tuo svarbesniu kovos ginklu tampa pačio bitininko žinios apie varozę. Tam, kad būtų lengviau suprasti esmę, pateikiu skaičius.

Situacija ir prognozės bičių šeimoje varoa erkių atžvilgiu rudenį po taikytų bet kurių naikinimo būdų*

Apytikslis erkių kiekis žiemos bičių šeimoje Erkėtumo procentas Erkėtumo lygis Prognozė
Iki 50 vnt. Iki 0,5 Mažas Nėra nieko pavojingo
Iki 200 vnt. Iki  2,0 Vidutinis Tai tam tikra riba, kai iki sekančių metų erkių naikinimo šeima nenukentės
Iki 500 vnt. Iki 5,0 Pavojingas Toks erkių kiekis gali gerokai pakenkti šeimai kitos vasaros gale
Nuo 500 vnt Nuo 5,0 Labai pavojingas Šeima gali žūti arba žiemos laike arba kitų metų vasaros gale

*Erketumo procentas paskaičiuotas kai  eina žiemoti apie 10.000 bičių (maždaug 1 kg), tai būtų 4 pilnai aptūpti lizdiniai Dadano (435 x 300 mm) tarprėmiai. Jei bičių mažiau, tai erkių skaičius ekvivalentiškai turėtų būti mažesnis ir atvirkščiai.

Kas vyksta toliau?

Per žiemą paprastai žūsta 30 – 50% erkių, o išlikusios gyvos pradeda daugintis nuo to momento, kai šeimoje atsiranda perų. Iki rudens t.y. pagrindinio erkių naikinimo laiko, iš vienos peržiemojusios erkės prisidaugina mažiausiai 10 kartų daugiau. Tarkim, žiemoti pasiliko 100 erkių, po žiemos jų lieka 50 – 70, taigi rudenį šeimoje jau yra mažiausiai 500 – 700 erkių, o jei liko 400 erkių  žiemos pradžiai, tai kitą rudenį jau bus ne mažiau dviejų ar trijų tūkstančių. Šie skaičiai gali būti ir dar didesni, jeigu bus užsinešimo atvejai svetimų erkių iš kitų bitynų. Skaitoma, kad iki rudens prisidauginusių erkių bičių šeimoje kritinė riba yra apie 2500 ir jei laiku ir efektyviai sunaikinsime, šeimai pastebimos žalos nebus. Tačiau, jei šis skaičius viršijimas, tai dažnai ir varozės gydymo priemonės nelabai ką gali ir bepadėti.

Toliau kitas svarbus momentas. Erkių naikinimo priemonių efektyvumas 90 – 95%, o jei  eilę metų naudojamos tos pačios priemonės (pagrinde juostelės), tai efektyvumas dar mažesnis dėl

susidariusio dalies erkių atsparumo. Gaunasi taip, kad erkių skaičius žiemai, kad ir po to įprasto tik vienu ir tuo pačiu būdu,  naikinimo, metai iš metų šeimose lieka vis didesnis. Ir maždaug po 4 – 6 metų jau žiemoti nueina tas virš tų pavojingų  5% erkių kiekis ir sekantį rudenį ar žiemos pradžioje įvyksta šeimos žūtis. Taip yra visame pasaulyje, tas pats vyksta šiuo metu ir Lietuvoje. Atrodo, kad gamta kaip ir apsivalo – žūsta bitės, žūsta ir kartu tas didelis erkių perteklius, tačiau čia tais atvejais, kai žūtis ištinka žiemą. Jeigu bičių šeima nyksta jau per rudeninį maitinimą, dažniausiai erkės „persikelia“ į kitas šeimas kartu su beplėšikaujančiomis bitėmis. Pavasarį teko braižyti žemėlapį, kuriame parodžiau kurie Lietuvos regionai labiausiai nukentėjo per pastaruosius metus. Prognozavau, kad ši bėda nesustos ir plėsis. Atrodo, kad nesuklydau – jau šitą rudenį bičių šeimų dingimai pasireiškė Panevėžio, Šiaulių, Tauragės bei Telšių apskrityse. Matyt ten bus didesnių praradimų ir šią žiemą.

Kokios gi priežastys?

Kaip minėjau, didžioji dauguma bitininkų erkes naikina įprastai, dažniausiai juostelių pagalba ir dėl to labai nesuka galvos – buvo gerai pernai, turėtų būti gerai ir šiemet. Bet plika akimi nepastebime, kad erkių skaičius vis kaupiasi ir kulminacinis taškas – erkės greičiau sunaikina bičių šeimą vasaros pabaigos peruose, nei bitininkas erkes. Kita bėda – erkių „palydovės“ yra virusinės ligos (dažniausiai lėtinis bei deformuoto sparno paralyžiai). Prieš virusines ligas vaistų nėra – tik stipus organizmo imunitetas. Erkės labai prisideda platinant šiuos virusus, todėl pagal tikimybių teoriją būtų taip – kuo mažiau erkių, tuo mažesnė galimybė virusinėms ligoms išplisti. Kad ir patyrę, bitininkai dažnai stebisi, kad kaip tai labai aiškių varozės požymių nebuvo, o žuvo vos ne visas bityno skyrius, kai tuo tarpu kitas, kad ir netoliese esantis, skyrius labai normaliai peržiemojo. Tikėtina, kad tokiais atvejais būtent virusinės ligos ir tapo viena iš pagrindinių žūties priežasčių. Tai yra mano prielaida, kurią susidariau išanalizavęs mokslininkų straipsnius apie bičių žuvimus kaimyninėse šalyse, nes pas mus tų priežasčių nelabai kas ir konkrečiai tiria.

Kaip elgtis toliau?

Bitynų dideli nuostoliai Pietų ir Vidurio Lietuvoje tęsiasi jau trejetą metų, Rytų Lietuva nukentėjo pernai, dabar ta bėda jau sieki Šiaurės bei Vakarų Lietuvos dalis. Atrodo, kad, tarkim Pietų Lietuvoje bitės žuvo, kart žuvo ir erkės, taigi gamta kiek apsivalė nuo parazitų. Bet greičiausiai ten ir vyksta tas scenarijus, kuomet nemaža dalis bičių žūna dar ankstų rudenį, o erkės – ne, nes jos spėja „persikraustyti“ į dar palyginti sveikas šeimas, o pastarųjų tuomet laukia galima žūtis sekantį rudenį ar vėliau.

Taigi tradicinis būdas erkes naikinti vien juostelėmis tampa jau tikrai rizikingu. Jeigu šeimoje rudenį yra prisidauginę keli šimtai erkių, tai pakanka ir juostelių, kurios sunaikins bent 80% erkių ir jų žiemoti liks tik keliasdešimt. Tačiau jei yra keli tūkstančiai erkių, tai juostelių tikrai nebepakanka, nes tie likę 20% erkių jau bus keli šimtai. Būtinai reikalingas dar papildomas naikinimas vėlų rudenį, kai nebebus perų. Nustatinėti likusį erkėtumą po gydymo juostelėmis yra gana sudėtingas reikalas ir praktiškai to nepasiekti, nes, kad ir šalia stovinčiuose aviliuose gali būti labai didelis skirtumas, o kur dar užsinešimo galimybė iš žūstančių bitynų? Taigi reikalinga bent jau metus ar du kruopščiau pasistengti apvalyti bityną nuo erkių, kad būtų ramiau iki sekančio masinio erkių pertekliaus gamtoje.

Kaip sėkmingai naikinti erkes tokioje situacijoje?

Vienas iš efektyviausių būdų – tai erkių naikinimas bet kurių efektyvių priemonių pagalba tuo pačiu laiku visame regione ar bent apylinkėje. Tuomet negresia pakartotino užsinešimo pavojus.  Deja, tai dar utopija, nes dar retoje Europos šalyje pavyksta ką nors panašaus pasiekti. Kaip ir toliau, tai lieka bitininko asmeniniu reikalu. Patarimas būtų toks – erkes būtinai naikinti pakartotinai ar pagrindinai prieš bičių skraidymo pabaigą rudenį. Tuomet apsidrausite nuo dviejų dalykų – likusio erkių kiekio po juostelių ir galimo užsinešimo rudenį iš kitų bitynų. Dvigubas varozes gydymas bičių sveikatos atžvilgiu kaip ir nėra gerai, bet vis tik tai geresnė blogybė iš dviejų (turiu omenyje pačios bičių šeimos žuvimą). Čekijos bitininkai tai sėkmingai naudoja jau daugelį metų ir turi bene mažiausia problemų su varoze visoje Europoje, gal išskyrus Norvegiją, nes ten kai kuriuose regionuose dar erkės net nepasirodė. .

Ką naudoti erkių naikinimui?

Neturiu tikslo reklamuoti vienas ar kitas priemones, tiesiog aprašysiu apie tas, kurias pats bandžiau savame bityne ar turiu konkrečius kitų bitininkų atsiliepimus.

VAROSTOP

Tai buko medžio impregnuotos veikliąją medžiaga flumetrinu juostelės. Kaip rodo gyvenimas, didžioji dauguma šalies bitininkų pripažįsta kaip erkių naikinimo priemonę pirmiausia juosteles, nes tai praktiška, patogu ir greita, palyginus su kitomis priemonėmis. Privalumas tas, kad flumetrino pagrindu prieš erkės pas mus beveik nenaudota (analogas Baivarol, tik čia kelis kartus pigiau). Tuo labiau, kad Gabono registracija baigėsi ir jo Lietuvoje bent jau oficialiai tikrai nebus, o jei nelegaliai kas nors atveš, tai ne akrinatrino, kas pas mus daug metų buvo naudojama, bet fliuvalinato pagrindu. Tai yra ne Gabon PA92, bet Gabon PF90.

Apie fliuvalinatą yra taip – jis gana gerai veikia, bet nuo jo greičiausiai įgyjamas atsparumas piretroidams. t,y, cheminėms medžiagoms.

Preparato Varostop veikimas šių metų bėgyje buvo tiriamas Žemdirbystės instituto bitininkystės skyriuje. Efektyvumas – nuo 83%, taigi jei erkių, kaip minėjau, yra tik keli šimtai, tai jo vieno užtenka, bet jei keli tūkstančiai, tai reikia papildomo apdorojimo. Pavyzdžiui  man pačiam savam bityne panaudojus šį preparatą, vienoje šeimoje iškrito 2341 erkė, po to palaisčius BeeVital dar 599 ir dar po to kontrolei panaudojus Varidol (mitaką) – 43. Jeigu šeima stipresnė (daugiau nei 7 Dadano lizdiniai rėmai), reikia įdėti jau 3 juosteles. Taigi apsidraudimui po šių juostelių naudojimo tikrai reiktų vėlų rudenį panaudoti kontrolinį gydymą amitrazės ar oksalo rūgšties pagrindu.

BEEVITAL

Instrukcija jo surašyta tik tokiam atvejui, kad prieš varozę naudoti.tik šią priemonę ir kuo daugiau. Iš savo stebėjimų įsitikinau, kad  efektyviausias jis vėlų rudenį t.y kuo vėliau tuo geriau – nebėra perų, lieka mažiau bičių ir tokiu būdu lengviau pasiekiamos erkės. Jeigu rinksitės tik BeeVital, tai būtina jį panaudoti rudenį būtinai 2 kartus, sakykim rugsėjo ir po to spalio mėnesio gale, tuomet efektyvumas jo nuo 90%. Naudojimas, kai yra perų nėra toks efektyvus..

VARIDOL (mitakas)

Senai žinoma priemonė, stipriai veikia, bet nelabai saugi savos sveikatos atžvilgiu. Jeigu naudoti tik Varidol, tai būtinai 2 kartus, kaip ir BeeVital rugsėjį ir spalį, tik būtina., kad bitės dar nebūtų kamuolyje. Problematiška, kad buteliukas yra 5 ml skysčio, o tai maždaug 25-ioms šeimoms du kartus jas apdorojant.

SKRUZDŽIŲ RŪGŠTIES PAKETAI

Naudojama ekologiniam gydymui, tuomet kai šilta, bet kaip taisyklė, yra perų. Reikalingas dar po to kontrolinis gydymas vėlų rudenį pvz. oksalo rūgšties tirpalu (čia ir dėl ekologiškumo laikymosi).

Apie preparatus timolo pagrindu sunku ką pasakyti, nes neteko bandyti, žinau tik tai, kad gerai veikia pietinėse valstybėse, nes jo išgaravimui reikalinga pakankamai aukštos aplinkos temperatūros, o pas mus rugsėjyje tos šilumos ne tiek ir daug.

Reziume

Straipsnį pavadinau „Apie varozę paprastai“, tikėdamasis, kad kiekvienam bitininkui jis bus paprastas ir aiškus ir tuo pačiu padės tvarkytis efektyviau su šia problema, nes jos pabaigos dar kaip ir nematyti.

Sigitas Uselis

_________________________________________________________________

Cheminio preparato Varrostop efektyvumo prieš varozės erkes tyrimas 2010 metais .

Dabartiniu metu bičių erkės Varroa destructor Anderson & Trueman yra pagrindinės Europos medunešių bičių Apis mellifera mellifera L., kenkėjai pasaulyje.1979 metais Lietuvoje buvo nustatytos varozės erkės Varroa destructor. Per 31 metus šis ektoparazitas  įgavo didesnį ar mažesnį atsparumą daugumai sintetinių akaricidinių preparatų. Keletui veikliųjų medžiagų peritroidų:  akrinatrinui ( vaistas Gabon PA 92) , flumethrinui ( vaistas Bayvarol, Varrostop) , fluvalinatui ( vaistas Apistan, Klartan, Mavrick, Minadox), cymiazolui ( vaistas Apitol.), organofosfatui – veiklioji medžiaga kumafosas ( vaistas Perizin, CheckMite +),  formamidui – veiklioji medžiaga amitrazė (vaistas  Mitak, Taktik, Apivar, Apivarol, Varidol- Fum), bromoprophylatui (vaistas Folbex VA, Acarol).Varozės erkės tapo atsparios cheminiams preparatams, kurių nėra daug ir kurie buvo sukurti augalų kenkėjams naikinti.Dėl ilgalaikio fluvalinato naudojimo dažnai nesilaikant gamintojo nurodytos naudojimosi  instrukcijos , varozės erkės išvystė atsparumą kitiems peritroidams  kaip akrinathrinas, flumethrinas, amitrazė. Tarp peritroidų egzistuoja labai artimas cheminis panašumas, todėl jei erkės pripranta ir įgauna atsparumą vienam, tai keičiant kitu tikėtina kad atsparumas naujam išsivystys žymiai greičiau kartais ir per per keletą metų.  Todėl  chemikalų šeimos  aktyvūs indigrientai naudojami varozei gydyti turi būti kaitaliojami nuolat, kad išliktų efektyvūs. Tačiau reikia žinoti kad pesticidai naudojami nors ir subletaliam lygyje  silpnina bičių imuninę sistemą veikia elgseną, stabdo išvystymą gynybinių mechanizmų prieš varozės erkes. Bitės apdorotos pesticidais yra labiau jautrios ligoms ir rodo aukštesnį infekcijos laipsnį. Jos lengviau užsikrečia bakterinėmis ir virusinėmis ligomis.Peritroidai  patekdami per lastelėje atidarytus natrio kanalus paraližuoja erkę ir ją nužudo. Alternatyviems gydymo būdams su organinėmis rūgštimis, eteriniais aliejais , biologiniais, biotechniniais kovos metodais prieš erkes nespėta tinkamai pasiruošti bei informuoti ir apmokyti bitininkus. Dauguma šalies bitininkų per ilgą laiką kovoje su varoze įprato tik įdėti juosteles impregnuotas kokiu nors erkėms naikinti pritaikytu pesticidu ir ne visada laiku jas išimti. Praktiškai bitininkui reikėjo tik įdėti akaricidines juosteles ir nieko daugiau, nes jie veikė efektyviai. Tačiau pastarieji keli metai parodė kad jau neužtenka tik įdėti akaricidines juosteles, bet ir pats bitininkas turi kontroliuoti erkėtumą ir imtis reikalingų kovos priemonių sumažinant erkių kiekį šeimose iki nepavojingo lygio.Dėl atsparių erkių atsiradimo padidėjo bičių šeimų mirtingumas kai kur tapo masinis, pasireiškė taip vadinamas bičių šeimų nykimo sindromas (angl.CCD) Todėl dabartiniu metu kol dar dauguma bitininkų tik mokosi naudoti biotechninius, ekologinius kovos su erkėmis metodus ( pereinamasis laikotarpis ),todėl labai svarbu žinoti kokie akaricidiniai preparatai yra efektyvūs ir galimi naudoti, kurie negalimi ir kas kiek laiko galima rotacija. Tai sumažintų bičių šeimų mirtingumą, o tuo pačiu sumažėtų nuostoliai bitininkystei ir visam žemės ūkiui

Cheminis preparatas Varrostop.

Tai Bulgarijos firmos Primavet gaminys.Aktyvi veiklioji medžiaga flumethrinas, kuri priskiriama sintetinių peritroidų cheminei grupei. Varrostop  sudaro medinės juostelės impregnuotos sintetiniu peritroidu flumethrinu. Priklausomai nuo šeimos stiprumo naudojamos 2-4 juostelės. Jos pakabinamos tarp korių taip kad bitės galėtų lengvai prie jų prisiliesti iš abiejų pusių. Tuomet bitės viena kitai perduoda šią cheminę medžiagą .Juostelės išimamos mažiausiai po 4 daugiausiai po 6 savaičių.

Teisingai naudojant flumethrinas yra labai veiksmingas preparatas prieš varozės erkes.Jo efektyvumas siekia 95-99%. Flumethrinas yra vidutinio toksiškumo.  Laikantis juostelių naudojimo instrukcijos parašytos gamintojo etiketėje,medžiaga nesukelia  rizikos bitininkui. Padidėjusio bičių mirtingumo  ir  pašalinio poveikio bitėms lauko bandymuose  taip pat nenustatyta. Šio cheminio preparato likučiai bičių produktuose nėra pagrindinė problema flumethrinui, kadangi kiekis aktyvaus indigriento flumethrino Varrostop juostelėje yra tik 3,6 mg, kai tuo tarpu Apistano juostelėje yra 880 mg fluvalinato. Dauguma šalių neturi nusistatę leistino maksimalaus lygio įvairių cheminių preparatų likučių bičių produktuose. Varozės erkių populiacijos jau įgijo atsparumą fluvalinatui, įgis ir flumethrinui, kadangi abi cheminės medžiagos turi panašią cheminę struktūrą. Atsparumą flumethrinui jau rodo ir kitų šalių laboratoriniai tyrimai.

Kadangi Lietuvoje sintetinis peritroidas flumethrinas nebuvo taikytas varozės gydymui bičių šeimose, todėl atlikti tyrimai padės išaiškinti dabartinį šio akaricido efektyvumą  bei atsparumą erkėms Varroa destructor.

Tyrimo rezultatai.

Tyrimai vykdyti 2010 m. birželio – spalio mėnesiais Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Žemdirbystės instituto Bitininkystės sektoriuje ir Jono Balžeko Krajinos bičių veisliniame bityne. Tiriamasis darbas preparato Varrostop veiksmingumui nustatyti naikinant Varroa destructor erkes, buvo atliekamas etapais, laboratoriniu tyrimu ,nustatant erkių kritimo dinamiką bičių šeimoje be perų ir dviejuose skirtinguose lauko bandymuose tiriant preparato efektyvumą  56  bičių šeimose išdėstytose Kėdainių rajono teritorijoje. Tyrimams naudotos Krajinos rasės bičių šeimos ir prižiūrimos standartiniuose 16 rėmų aviliuose.

Atliktas laboratorinis tyrimas parodė, kad varozės erkės dar neįgavę atsparumo cheminiam preparatui flumethrinui, o jo efektyvumas 94,1 % Mirusių bičių nerasta ir pašalinio poveikio nepastebėta.

Tiriant erkių kritimo dinamiką bičių šeimoje buvo nustatytas pradinis  erkėtumas 10,5%.   Įdėtos 2  preparato Varrostop juostelės ir porėmis nukritusioms erkėms surinkti. Tyrimo duomenys rodo,

kad didžiausią įtaką preparato Varrostop veiklioji medžiaga flumethrinas padarė per pirmą parą po 2 juostelių įdėjimo, kai iškrito ant porėmio didžioji dalis ant bičių esančių erkių ( apie 950 erkių). Tai sudaro 69.8 % nuo bendro skaičiaus iškritusių šeimos erkių. Kadangi šis preparatas niekad nebuvo naudotas pirmiausiai iškrito pačios jautriausios erkės. Tolesnis erkių kritimas buvo stebimas kas 12 val. 1 grafikas rodo  nors ir gana stipriai įvairuodamos erkės krito ant porėmio palaipsniui mažėdamos  kol po 15 parų erkių kritimas sustojo. Per ši laikotarpį iš viso iškrito 298 erkės. Bendras  erkių kiekis iškritęs nuo preparato Varrostop  bičių šeimoje kuri neturėjo perų yra  apie 1300 erkių. Naudojant eterį  nustatytas galinis erkėtumas 1,5 %. Preparato Varrostop efektyvumas    ( naudojant eterio metodą )  -  85,7%, pagal ant porėmio iškritusių erkių skaičių efektyvumas  -  91.4 %. ( po kontrolinio apdorojimo oksalo rūgštimi dar iškrito 112 erkių ).

1 grafikas. Kas 12 val. ant porėmio iškritusių erkių  nuo preparato Varrostop  dinamika

Po pirmos paros nuo įdėjimo į šeimą Varrostop juostelių iškart iškrito 69,8% visos šeimos

erkių ir tai rodo kad šis preparatas gali būti efektyvus panaudojus jį tuoj po rudeninio medaus išėmimo( rugpjūčio pradžioje ), stipriai sumažinant erkių kiekį ir padidinant sveikų bičių išsiritimą žiemai.

Bičių šeimos lauko sąlygomis buvo tiriamos  Jono Balžeko Krajinos bičių veisliniame bityne išdėstytame  6 skirtinguose bityno skyriuose su tikslu, kad kuo didesnė teritorija būtų aprėpiama ir būtų gauti objektyvesni duomenys. 24 bičių šeimos tyrimui pasirinktos atsitiktiniu būdu. Preparato Varrostop juostelės buvo pradėtos dėti tuoj pat išėmus rudeninį medų ir susiaurinus bičių lizdus žiemai. Gauti vidutiniai duomenys rodo pradinį bičių erkėtumą šeimose – 4,75 ± 1,57%.(įvairavimas nuo 0,7% iki 19.8 % ),Po vidutiniškai 39,3 dienų  preparato Varrostop išlaikymo, nustatytas erkėtumas 0,79 ± 0,47 %.(  įvairavimas nuo 0% iki 3.8 %).

1 lentelė           Preparato Varrostop efektyvumas gydant bičių šeimas rudenį.

Tirta bičių šeimų

vnt.

Erkėtumo % prieš gydymą

M ±mx

Varostop juostelių laikymo šeimose vidutinė trukmė paromis Erkėtumo % po gydymo

M ± mx

Varostop efektyvumo %
24 4.75 ± 1,57 39.3 0,79 ± 0,47 83.4

Vidutinis šio preparato efektyvumas ( pagal erkėtumo nustatymo metodą eteriu) nustatytas – 83,4 %.

Kitas tyrimas vykdytas LAMMC filialo Žemdirbystės instituto bityne naudojant 32 bičių šeimas išdėstytas 7 skirtingose bityno vietose. Nustatytas pradinis tiriamų šeimų bičių vidutinis erkėtumas nedidelis 2,26 ± 2,33%, tačiau įvairavimas užsikrėtimo varozės erkėmis laipsniu svyruoja pakankamai daug nuo 0% iki 9.38 %  ( 2 grafikas).

2 lentelė     Preparato Varrostop efektyvumas  rudenį.

Tirta bičių šeimų

vnt.

Erkėtumo % prieš gydymą

M ±mx

Erkėtumo % po gydymo

M ± mx

Iškrito erkių ant porėmio vnt.

M ± mx

Varostop efektyvumo %
32 2,26 ± 2,33 0,14 ± 0,40 613,0 ± 280,9 85,4

2 grafikas.  Bičių šeimų erkėtumas prieš ir po gydymo.

Varostop juostelės bičių šeimose buvo laikomos 45 dienas. Po gydymo liko labai mažas erkėtumas 0,14% ± 0,40% ir tai rodo, kad preparatas Varrostop yra  efektyvus lauko sąlygomis. Jo efektyvumas  – 85,4 %. ( 2 lentelė ).

Šis tyrimas parodė bendrą bulgariško cheminio preparato Varrostop efektyvumą – 86,7 % ir tai leidžia tikėtis, kad tai bus gera alternatyva Gabonui PA-92, bei bitininkams kurie dar neišmoko taikyti ekologinių kovos metodų prieš varozės erkes.

Dr. Jonas Balžekas

D. Tamašauskienė

Comments

comments

Powered by Facebook Comments